სტალინიზმი: განსხვავება გადახედვებს შორის

[შემოწმებული ვერსია][შეუმოწმებელი ვერსია]
შიგთავსი ამოიშალა შიგთავსი დაემატა
No edit summary
ხაზი 1:
{{სკკპ}}
'''სტალინიზმი''' ({{lang-ru|Сталинизм}}) — ტერმინი, რომელიც ეხება პოლიტიკურ რეჟიმს [[სსრკ|საბჭოთა კავშირში]] [[სტალინი, იოსებ|ი. ბ. სტალინის]] მმართველობის დროს. წარმოადგენს იოსებ სტალინისა და მისი გარემოცვის შეხედულებებისა და პრაქტიკული საქმიანობის იდეოლოგიას, რომელიც ჩამოყალიბდა [[1920]]-იანი წლების ბოლოს და იარსება [[1953|1953 წლამდე]], ე.ი. სტალინის გარდაცვალებამდე.
 
dRes stalinis xseneba cud tonad iTvleba. umravle- soba ayolilia garkveuli ideologebis mier daweril azrebs, sasaciloa. erTi mxriv aRiareben stalinis did avtoritets farTo masebSi. askvnian, rom dResac mosax- leobis 40% mas dadebiTad afasebs. cotaa? gasaxsenebe- lia m. gorbaCovis mware naTqvami: Cven gvlanZRaven da amave dros yovel pensioners misi suraTi jibiT daaqvs, yovel avtobusSi, transportis saSualebebSi mZRolebs kabinaSi misi portreti aqvs gakrulio.
 
yovel rigiT adamianze, miT ufro did pirovnebaze bevri SeiZleba iTqvas cudic da kargic. stalins aqebd- nen da adidebdnen ise, rom misi naazrevi (aTi tomi), Seswavlili ki ara, nanaxic ara hqondaT. dRes piriqiT, akritikeben da lanZRaven ise, rom mis Semoqmedeba_moR- vaweobaze baiburSi ar arian.
 
am SemTxvevaSi mizani mokrZalebulia. oriode wina- dadebiT iqnes gaxsenebuli `sabWoTa socializmis~ buneba da misi Sesatyvisoba marqsizmTan. sxvanairad: ramdenadaa stalinizmi aramarqsistuli moZRvreba da praqtika da ramdenad organul kavSirSia leninizmTan.
 
pirvel yovlisa, unda iTqvas, Tavad stalini Tavs did Teoretikosad arasodes miiCnevda. igi ruseTis social-demokratiuli moZraobis praqtikosi lideri gaxldaT. sakiTxis arsis gasagebad, gasaxsenebelia ruse- Tis imperiis erTi Tavisebureba. XIX saukunis ruseTSi moqmedebda xalxosnur-teroristuli organizaciebi. maT ideebze aRzrdilma v. leninma ver moaxerxa maTTan
 
 
 
saboloo gamijvna. misi xelmZRvanelobiT Seqmnili bol- Sevikuri partia, iyenebda terorist elementebs. maT So- ris stalini ar iyo ukanaskneli. misi saxeli ukavSirdeba TbilisSi, bankze mowyobil Tavdasxmas.
 
amave dros, iyo ra bunebiT dajildoebuli, Tavisi mokrZalebuli wvlili poeziaSic Seitana. sakmarisia mieTiTos, rom praqtikuli sabrZolo moRvaweobiT daka- vebuli, sami TviT moxvda avstriaSi, venis biblioTekiT isargebla da erovnul sakiTxze dawera naSromi, romlis gamo, erovnuli sakiTxis saukeTeso mcodnis avtorite- ti mtkiced daimkvidra. skeptikosebs SeuZliaT, daint- eresdnen da naxaven, rom miuxedavad aTasgvari mcdelobi- sa, masze ufro srulad da amomwuravad, eris ganmarteba aravis moucia. da es grZeldeba dRemde.
 
maSin, roca Teoretikosi revolucionerebi (v. le- ninis CaTvliT) sazRvargareT usafrTxod cxovrobdnen, stalini (sxva praqtikosebTan erTad) cixidan cixeSi, gadasaxleba-gacimbirebis pirobebSi dauRalavad moR- vaweobda.
 
v. lenini sasowarkveTili werda: Cven, ufrosi Tao- ba, revolucias ve moveswrebiTo. es 1916 w. dekemberSi.
 
1917 w. 23 Tebervals opoziciurma partiebma moiwvies TaTbiri, raTa ganexilaT droebiTi mTavrobis Seqmnis sakiTxi, radgan mefe gadadgomas apirebda. bolSevikebma TaTbirSi monawileoba ar miiRes im mizeziT, rom ara- viTari gadadgoma mefisa ar SeiZleba momxdariyo. ai, aseTi Teoriulad da praqtikulad momzadebulebi Sex- vdnen v. lenini da bolSevikebi Tebervlis burJuaziul revolucias.
 
stalini revoluciam gaaTavisufla cimbiris gadasax- lebidan, sadac kamenevTan erTad imyofeboda, Cavida petrogradSi da imave dRes gazeT `pravdis~ redaqtorad airCies. aseTi gaunaTlebeli da ucodinari iyo igi.
 
 
 
stalini droebiT mTavrobaSi muSaobis momxre iyo, vidre ar Sedga SeTanxmeba v. leninTan. amis Semdeg, ro- gorc wesi, problemebis Teoriuli gansazRvra xdeboda v. leninis mier, praqtikuli realizaciis simZime ki sxvebTan erTad stalinis mosagvarebeli. igi aqtiurad monawileobda oqtombris SeiaraRebuli gadatrialebis (romelsac ratomRac socialisturi revolucia uwodes) momzadeba-ganxorcielebaSi. misi roli samoqalaqo omis da intervenciis pirobebSi sakmaod farTodaa Seswavli- li.
 
1918 w. ruseTSi marTlac moindomes socialisturi RonisZiebebis gatareba. mxedvelobaSia ara cnobili mi- wis nacionalizacia, aRricxva-kontrolis, gegmiurobis damkvidreba ara. es RonisZiebani burJuaziuli revolu- ciis farglebSi jdeboda. burJuaziis sanukvari ocnebis xorcSesxmas warmoadgenda. mxedvelobaSia fulad-sa- saqonlo urTierTobis msxvreva, rac e. w. samxedro ko- munizmis periodSi ganxorcielda. amas emateboda iseTi WeSmaritad demokratiuli RonisZiebani, rogoricaa xelfasebis minimumsa da maqsimums Soris 1:3 fardobis daweseba. sasursaTo gaweris SemoReba gadasaxadebis nacvlad, komunis Seqmna da sxv.
 
rogorc mosalodneli iyo, feodalizmis marwuxebi- sgan gaTavisuflebul wvrilglexur ruseTSi socializmi miuRebeli movlena aRmoCnda. sabWoTa mTavroba (bolSe- vikuri partia) iZulebuli gaxda, wvrilburJuaziul daTmobebze wasuliyo. sxva gziT glexTa ajanyebebs ukve
 
`socializmis~ winaaRmdeg ver moereodnen. leninurma Teoriam ruseTSi glexuri socializmis SesaZleblobis Sesaxeb sruli kraxi ganicada.
 
1921 w. bolSevikebi e. w. nep-is (axali ekonomikuri politika) RonisZiebebis ganxorcielebas Seudgnen. samwuxarod, aravin dainteresebulav. leninis damok-
 
 
 
idebulebis SeswavliT. mas nep-I warmoedgina, rogorc ufulo saqonel-gacvla qalaqsa da sofels Soris. mx- olod erTi wlis Semdeg aRiara mware marcxi: ubralo rubli Cvenze Zlieri aRmoCndao da miemxro fulad-sa- saqonlo urTierTobebis SemoRebas.
 
gamarTlda marqsizmis gafrTxileba: sanam urTierTo- bani fulad-sasaqonlo xasiaTisaa, socializmze gadasvla SeuZlebelia.
 
v. leninma sicocxlis bolos moaswro sabWoTa kav- Siris Seqmna. praqtikulad, mravalerovani unitaruli imperia, sadac yvelafers centri gansazRvravda da sadac uzarmazari qveyana erTi centris Semyure iyo. moxda is razec mkvlevarebi miuTiTeben. mefis ruseTSi moqmedebda sami principi: erTi mefe, erTi ena, erTi religia. e. w. socialistur ruseTSi mefe Secvala partiis general- urma mdivanma, religia _ bolSevikurma ideologiam, ena darCa rusuli.
 
stalini am periodidan iwyebs stalinobas. misi ini- ciativiT sabWoeTis parlamentSi, umaRles sabWoSi, Sem- oiRes meore, erovnebaTa urTierTobis palata.
 
v. leninis gardacvalebis Semdeg xelisuflebaSi daiwyo didi Sexla-Semoxla, rac, sabolood, stalinis gamarjvebiT damTavrda. cxadia, sainteresoa imis codna, rogor moaxerxa upirvelesi mowinaaRmdege trockis Camo- cileba, rogor mihyvnen mas sxva cnobili liderebi da sxva. am SemTxvevaSi gasaxsenebelia erTi: zinovievi gaxda mesame internacionalis mesaWe, man gamoaqveyna msxviltaniani naSromi `leninizmi~. stalinma erTi wlis Semdeg aseve gamoaqveyna `leninizmis sakiTxebi~. niSandoblivia, rom Tavis naSromebs (amboben, enaTmecnierebis garda) igi Tav- ad swerda. hoda, sakiTxavia, praqtikosi revolucioneri, seminariadaumTavrebeli, Teoretikosobaze pretenziis armqone, rogor amaRlda im donemde? RvTis wyalobaa?
 
 
 
erTis gaxsenebaa aucilebeli. saerTaSoriso viTareba kargs arafers uqadda. garda saerTaSoriso aRiarebis ar qonisa, rigi qveynebis (aSS) mxridan, inglisi mudmivad emuqreboda omiT, germaniaSi faSizmi mZlavrobda. aseT viTarebaSi stalini (bolSevikuri partia) Rebulobs gadawyvetilebas, saerTo ganviTarebis fonze, mZime mrewvelobis samjer ufro swrafi tempebiT ganviTarebis da mis fonze samxedro mrewvelobis samjer ufro swrafi tempebiT zrdis Sesaxeb. TiTqos socializms aSenebdnen, sinamdvileSi, Tavdacva iyo gasaZlierebeli. ukve maSin igrZnoboda msoflio omis gardauvaloba.
 
rac Seexeba socializms. nep-is (axali ekonomikuri politikis) SemoRebidan erTi wlis Semdeg, v. leninma aRiara ufulo gacvlis SeuZlebloba da qveyana gadavida fulad-sasaqonlo urTierTobebze. es niSnavda burJua- ziuli wyobilebis aRdgenas. oficialurad, xmamaRla es aravis uRiarebia, magram vinc marqsizmi zedapirulad mainc icoda, misTvis Sedegic naTeli iqneboda. am poli- tikasTan aSkarad SeuTavsebeli iyo komunebis, SromiTi armiebis arseboba da, Sesabamisad, moxda maTi likvidacia. daisva logikuri kiTxva: marqsistulma politikam glexur, gaunaTlebel ruseTSi ar gaamarTla. v. leninis imedebi ruseTSi glexuri socializmis SesaZleblobaze, utopia aRmoCnda. ra unda eqnaT bolSevikebs, romleb- mac Tavs komunistebi uwodes? gamosavlis Ziebisas n. buxarinma (1929 w.) wamoayena lozungi: gamdidrdiT. es iyo pirdapiri mowodeba kapitalistur urTierTobaTa legalizaciis Sesaxeb. stalinma pragmatulad gansaz- Rvra: buxarinis ideas qveyana ukan, kapitalizmisken (ufro zustad baton-ymobisaken) mihyavda. saWiro iyo, socialisturi ideebis SenarCuneba da moinaxa saSualo
 
gza _ koleqtivizacia, industrializacia.
 
koleqtivizacia, marTalia, socializmis princi-
 
 
 
pebidan ukandaxeva iyo, magram Tavisi siaxliT socialis- turi elferis SenarCunebis saSualebas iZleoda. glexebs uvado sargeblobaSi eZleodaT sakarmidamo miwis nakve- Ti, sanacvlod, iZulebulebi iyvnen saerTo-saxelmwifo meurneobebSi emuSavaT mcire anazRaurebis safasurad. praqtikulad moxda socializmidan ukandaxeva so- cialisturi elferis SenarCunebiT. glexebi kolmeur- neobebidan Rebulobdnen ara xelfass, aramed maT mierve Seqmnili produqtis nawils. amasTan, xdeboda gawera gadasaxadis nacvlad (kvercxi, xorci da a. S. glexebs nat- uraluri saxiT unda CaebarebinaT). gamodioda, rom qa- laqi sofelTan formalurad fulad-sasaqonlo gacvlas ar awarmoebda. es xelmZRvanelobas aZlevda safuZvels,
 
emtkicebinaT socializmis Sesaxeb.
 
ufro meti. koleqtivizaciis procesma Seqmna piroba e. w. kulakTa klasis likvidacia ganexorcielebinaT. aqac marqsizmis agraruli Teoriis parodia gaTamaSda. mar- qsizmi glexebs sam kategoriad hyofda: mcirericxovani msxvili glexoba, saSualo da Raribi glexoba. Teoriis mixedviT, revoluciis procesSi msxvili miwaTmflobeli glexobis eqspropriacia ganxorcieldeboda. saSualo glexoba bolos nebayoflobiT gadavidoda socialistur urTierTobebze.
 
parodia SemdegSia: roca mkvlevarebi analizs ukeTebdnen e. w. glexTa kategoriebis marqsistul dax- asiaTebas, midiodnendaskvnamde, rom germaniis msxvili glexoba ruseTis feodalTa klass utoldeboda. germani- is saSualo SeZlebis glexoba (romelTa mimarT, Teoriis mixedviT, iZuleba ar igegmeboda), ruseTSi umsxviles glexobas uTanabrdeboda. ruseTis umiwo, Ratak glexTa fenas germaniaSi analogi ar moepoveboda.
 
amdenad, sabWoTa kavSirSi warmoebuli e. w. kulakTa klasis likvidacia aramarqsistuli procesi iyo.
 
 
 
is, rac socializmis mSeneblobis miRwevebadaa miC- neuli, sxva araferia, Tu ara omis safrTxidan gamomdin- are, mrewvelobisa da Sesabamisi samecniero-teqnikuri kadrebis daCqarebuli momzadeba.
 
amitom SeZlo sabWoTa kavSirma revoluciuri tem- pebiT Seeqmna samrewvelo baza. ucxoeli samxedro spe- cialistebi, rodesac sabWoTa kavSirisa da faSisturi germaniis SesaZleblobebs adareben, 1937 wlisaTvis, pirvelTa sagrZnob upiratesobas afiqsireben. sxva am- bavia, rom 1938-1940 wlebSi germaniam, evropis xarjze, potenciali gaiormaga da upiratesoba miiRo.
 
sabWoTa imperiaSi klasobrivi mtrebis mospobis sababiT, SesaZleblobis farglebSi, mospes opozicia, daamyares bolSevikuri partiis SeuzRudavi diqtatura da 1936 wels sazeimod gamoacxades socializmis gamar- jveba erT calke aRebul qveyanaSi. cxadia, ramdenadac partias da qveyanas saTaveSi stalini edga, gamodioda, rom man axali sityva Tqva TeoriaSi. marTlac, v. lenini mtkiced emxroboda ideas, rom socializmi ver damyar- deba fulad-sasaqonlo urTierTobebis pirobebSi da
 
1922 w. aRiara, rom fuli ufro Zlieri iaraRia, vidre bolSevikuri terori, rom misma ideebma marcxi ganicada, axla dgeboda Teoriis axali gageba: fulad-sasaqonlo urTierTobani, riTac kapitalizmi ganirCeva yvela sxva formaciebisagan, Turme, SeiZleba socializmisaTvis ima- nenturi movlena iyos. da meore, mtkiced swamdaT, rom socializmi Tu gaimarjvebs, mxolod ramdenime qveyanaSi erTdroulad. v. leninis azriT, ruseTi daiwyebs, ger- mania, inglisi gaagrZeleben da socializmi erTdroulad gaimarjvebso. 1936 wlisTvis gamocxadda, rom social- izmma gaimarjva erT calke aRebul da Tanac CamorCenil qveyanaSi. es ori daskvna leninizms ukve sxvanairad war- moadgenda. marqsizmze aRaraa msjeloba.
 
 
 
dRes Znelia msjeloba pirovnebis rolze, miT ufro iseTisa, romelic calmxrivad ganixileba. amitom ori- ode winadadebiT gasaxsenebelia misi meore mxarec. mxedvelobaSia i. stalini. mas warmoadgendnen, rogorc Seubralebel despots, xalxis jalaTs da a. S.
 
samwuxarod, mas ar ganixilavdnen, rogorc konk- retuli istoriuli viTarebiT ganpirobebul adamians. sakmarisad axlo unda gaiazros wamkiTxvelma ori mo- menti: i. stalini, rogorc pirovneba, bavSvobidan moxu- cebulobamde da periodis saSinelebani, romelSic mas moRvaweoba mouwia.
 
periodis dasaxasiaTeblad sakmarisia, codna ki ara, gageba, ramdenad ganviTarebuli iyo ruseTis imperia
 
1914 wlisaTvis. amas daematos is, rom 1918 wlisaTvis warmoeba xuTjer Semcirda. iyo masobrivi SimSili (da- maxasiaTebeli Tanmxlebi movlenebiT), mimdinareobda samoqalaqo omi, zed darTuli ucxouri intervencia da aseT, naxevrad feodalur qveyanaSi v. leninis meTauro- biT, trockis, zinovievis da sxvaTa mcdelobebiT unda gadasuliyvnen socializmze, Tanac ise, rom ar icodnen, rogori socializmi surdaT.
 
swored im dros v. lenini m. frunzes (ukrainaSi my- ofs), moskovidan exveweboda ramdenime qvabis gagzavnas. s. orjonikiZes (romelsac qarTvelebi mZime braldebebSi adanaSaulebdnen) hpirdeboda yvelafris patiebas, Tu is mis sayvarels (inesa armands) vaJiSvilTan erTad dasven- ebas mouwyobda.
 
paralelurad, v. lenini moiTxovda msubuqi yofaqcev- is qalebis daxvretas, radgan isini Turme `ryvnidnen~ wiTelarmielebs. moiTxovda cnobili `sameulis~ swrafi sasamarTloebis mowyobas da a. S.
 
imave periodSi l. trocki samxedro javSniani matare- bliT gadaadgildeboda lamazi qalebis, Sampanurebis,
 
 
 
adiutantebis TanxlebiT da a. S.
 
yvela sisastikis da sazizRrobis CamoTvlac ki Seu- Zlebelia. am dros i. stalini cxovrobda Zalze Raribu- lad viwro binaSi da mokrZalebuli xelfasiT, ojaxTan erTad inaxavda megobrebis Svilebs, es erTi mxriv ojax- ur ukmayofilebas iwvevda (nadeJda alilueva kargad xedavda sxva komisrebis cxovrebis wess da masac surda kargi cxovreba)8. amaze meti iyo gadidkacebuli trockis ironiuli damokidebuleba ujiSo kavkasielisadmi (miT ufro, rom swored man aiZula, Tanxmoba mieca brestis zavis sasargeblod).
 
i. stalini iZulebuli iyo, Tavis uSualo funqciebis garda, emoqmeda saxelmwifoebrivi saWiroebis yvela frontze, maT Soris igi monawiled CaiTvleba im maso- brivi represiebisa, rasac v. leninisa da l. trockis xelmZRvanelobiT hqonda adgili. erTi, rasac masze ver ityvian, esaa piradi keTildReobisaTvis zrunva. cxovre- bis arc erT periodSi ar ucdia mas, piradi da ojaxuri keTildReobis mowyoba. misi aseTi cxovreba farTo masebs socializmis garkveul rwmenas umtkkicebda.
 
i. stalinis mniSvneloba Seufasebeli iyo axali wyobilebis damkvidrebaSi da misi `socialisturobis~ aRiarebaSi.
 
1939 w. 2 seqtembers dawyebulma meore msoflio omma ukana planze daswia saerTod ideurobis sakiTxi. ara hqonda mniSvneloba (garkveulad) wyobilebis xasiaTis. mTavari iyo germaniisa da misi mokavSireebis agresiis mogerieba.
 
i. stalinis roli am omSi mravalnairadaa gaSuqebu-
 
 
8. aqve gasaxsenebelia a. jafariZis ufrosi qalliSvilis (lucias) erTi mogoneba. misi TqmiT, i. stalini mxolod erTs moiTxovda meuRlisagan: sadilobisas hqonoda wvniani, radgan gadasaxlebebis dros daavadebul organizms es sWirdeboda. aseTi ojaxuri ukmayofileba mosaTmenia Tu ara?
 
 
 
li. gansakuTrebiT gaizarda mis Sesaxeb literatura didi avantiuristis n. xruSCovis `imperatorobis~ dros da Semdeg. omis xasiaTisa da mimdinareoba-Sedegebis ganxilvis gareSe, unda iTqvas i. stalinis Seufasebeli rolis Sesaxeb. mxolod imitom, rom dRemde ar wydeba xmauri g. Jukovis e. w. gamarjvebis marSlis gadamwyvet mniSvnelobaze, dainteresebulma adamianma dakvirvebiT unda waikiTxos Jukovis mogonebebi. analizi aCvenebs, ramdenad `didi~ iyo igi, ra roli Seasrula sabrZolo moqmedebebis dros da ramdenad `utoldeboda~ i. sta- lins.
 
omis Semdeg Zalisxmeva qveynisa, mimarTuli iyo dan- greuli saxalxo meurneobis aRdgenisken. ara socialis- turi `gamarjvebebi~, aramed samrewvelo potencialis zrda iyo amocana. vinc odnav mainc Caxedulia i. stalin- is, T. ruzveltis da u. CerCilis urTierTobaTa istori- aSi, Semdeg ori ukanasknelis memkvidreTa CarTulobaSi, daeTanxmeba, rom bevri ram iyo damokidebuli sabWoTa lideris poziciaze. mxedvelobaSi mxolod reparaciebis sakiTxia. ise, bevri SeiZleba iTqvas sabWoTa saxelmwifos politikur, samxedro da gansakuTrebiT teritoriul zrdaze, ramac sabolood e. w. socialisturi qveynebis banakis Seqmna gamoiwvia. diax, reparaciebis odenobam da xarisxma SeaZlebina sabWoTa kavSirs 3-4 weliwadSi aRedgina dangreuli saxalxo meurneoba. aman Tavis mxriv Seqmna piroba, gazafxulobiT garkveul produqtebze fasdakleba ganexorcielebinaT.
 
am gziT gamococxlda da ganmtkicda azri wyobilebis socialisturobis Sesaxeb. iyo molodini, rom oriode wlis Semdeg puri da zogi pirveladi moxmarebis produq- ti ufaso gaxdeboda. es iyo rwmena. rwmena ki didi Zalaa. i. stalinis sikvdilis Semdeg9 qveyana airia. n. xruS-
 
 
9. avtoris pozicia am sakiTxze piesaSi `SeTqmuleba~
 
 
 
Covis `imperatorobisas10 safuzvlianad Seirya rwmena qveynis socialisturobis Sesaxeb. misi lozungi: oc we- liwadSi komunizmis aSenebis Sesaxeb, iyo populisturi gaTvla: sazogadoeba xelmZRvanelma unda moatyuos iseT xangrZliv da did rameSi, rasac misi sicocxle gawvdeba. mokle drois tyuils xalxi advilad gaigebs da SeiZleba, mZime SedegebiT damTavrdes (misTvis).
 
n. xruSCovis Semdeg bevrs ecadnen partiuli xelmZ- Rvanelebi, aRedginaT rwmena socializmisadmi, magram uSedegod. ver uSvela e. w. ganviTarebuli socializmis, momwifebuli socializmis Sesaxeb qadagebam, verc repre- siebma. es miT ufro im viTarebaSi, roca Tavad partiuli adgilobrivi Tu centraluri aparatis muSakebi aRar malavdnen sakuTar saxes. vTqvaT, ra rwmena unda hqono- daT adamianebs komunisturi partiis politbiuros wevris, qveynis rux kardinalad wodebuli m. suslovisa, roca qveyanam milionobiT jarima gadaixada imis gamo, rom misma vaJma afrikaSi nadirobisas, zedmeti spilo mokla, gasagebia?
 
XX saukunis bolo mexuTedSi, praqtikulad, inerciiT iTvleboda sabWoTa kavSiri socialistur saxelmwifod. iyo saxelwodeba yovelgvari Sinaarsis gareSe. 1991 w. am formalur socializmsac didi wertili daesva. swrafad gaformda `komunisti~didkacebis kapitalistebad gar- daqmnis procesi. qveyana e. w. `ganviTarebuli~ social- izmidan rigiT kapitalistur saxelmwifod gardaiqmna. daiwyo saxelmwifo kapitalis ganawilebis, mas mohyva gadanawilebis periodebi, maT Soris saqarTveloSi.
 
sainteresoa, rom am gardaqmnas ar gamouwvevia didi ideur-politikuri debatebi. ubralod, aRaraa social- izmi da masTan erTad dasamarda Teoria. samwuxaroa, rom aravin arkvevs socializmis arsis raobas, sxvaobas
 
 
10. n. xruSCovis qceva, politika avtors ase aqvs Sefasebuli.
 
 
Teoriasa da praqtikas Soris. arc imas, ra iyo obieqtu- ri mizezebi socializmis kapitalizmad gadaqcevis, arc imas, ramdenad damnaSavea marqsizmi.
 
 
ავტორი ალექსანდრე ახატნელი
 
==რესურსები ინტერნეტში==
მოძიებულია „https://ka.wikipedia.org/wiki/სტალინიზმი“-დან